Žegar METRAbók er opnuš birtist leitarskjįrinn .

Ef žiš lokiš leitarskjį (smelliš į X efst ķ hęgra horni hans) birtast valmyndir meš žeim žįttum sem notašir eru ķ METRAbók. Mest notušu žęttirnir eru skrįning, leit, listar, śtlįn og tķmarit og verša žeim gerš nokkur skil hér.

Skrįning er fyrir allt safnefni nema tķmarit sem žiš skrįiš ķ žįttinn Tķmarit.

Skrįning er einföld ķ METRAbók og leišir mann įfram.

Žrķr hlutar skrįningargluggans eru sżnilegir:

• Hluti sem sżnir skrįningu rits jįfnóšum og skrįš er
• Hluti til hęgri sem sżnir höfuš, śtgefendur og efnisorš sem hęgt er aš velja śr mešan į skrįningu stendur.
• Lķna nešst į skjį sem skrįš er ķ. Heiti hennar breytist eftir žvķ sem skrįningu mišar įfram.
• Lķtill reitur, Eintök, er til vinstri į skjį. Ķ hann skrįiš žiš fjölda eintaka, lķka žótt žaš sé bara eitt.

Ašfanganśmer kemur sjįlfkrafa žegar eintakafjöldi hefur veriš skrįšur. Žaš gildir einnig sem strikanśmer . Žaš er prentaš śt į lķmmiša sem settur er į bókina eša annaš safngagn sem veriš er aš skrį. Strikanśmerin eru naušsynleg ef tölvuvęša į śtlįnin og best er aš hafa žau meš frį upphafi. Žaš getur sparaš mikla vinnu sķšar meir. Žiš getiš breytt nśmerunum, t.d. vališ žaš fyrsta og sķšan telur forritiš įfram. Góš regla er aš hafa nśmeriš langt, t.d. sex stafi minnst (byrja į 000001) - safnkostur ženst ótrślega mikiš śt.

Strikanśmerin eru prentuš żmist ein sér eša meš kjalmiša. Til aš prenta śt strikamerki smelliš žiš į Frįlag og veljiš sķšan Įn kjalmiša eša Meš kjalmiša.

Žiš prentiš žau śt į lķmmiša ķ stęršinni 70x24,5 mm. Žiš getiš skrifaš heiti bókasafns/stofnunar į lķmmišann fyrir ofan strikamerkiš. Žaš geriš žiš meš žvķ aš breyta kjalstrik.ini skrįnni sem er aš finna žar sem gagnagrunnurinn er geymdur.

Viš hlišina į Ašfanganśmeri er hęgt aš skrį stašsetningu og getur žaš komiš sér vel ef safniš er į fleiri en einum staš. Hér į eftir er dęmi um skrįningu bókar og er ritiš Sįl aldanna notaš sem dęmi.

Til žess aš spara tķma viš innslįtt er gott aš skrį mörg rit ķ einu frį sömu stofnun. Setjiš bendil fremst ķ skrįningarlķnu, haldiš nišri Shift -lyklunum og slįiš į F-1 og texti śr sķšustu fęrslu kemur ķ svišiš. Žetta getiš žiš endurtekiš ķ öllum svišum. Ef žiš eruš til dęmis meš mörg rit ķ sömu ritröš frį einhverri stofnun žurfiš žiš einungis aš slį inn allar upplżsingarnar um fyrsta ritiš. Sķšan getiš žiš afritaš śr fyrri fęrslum žaš sem passar viš seinni rit. Athugiš žó aš ef žiš lokiš METRAbók er ekki hęgt aš afrita fęrsluna sem sķšast var skrįš fyrir lokun.

Leitarskjįr kemur alltaf upp žegar METRAbókin er ręst.

Einfaldast er aš leita ķ Allt en einnig er hęgt aš velja höfund eša titil. Ekki skiptir mįli hvar ķ leitarstreng oršiš sem žiš leitiš aš er. Žaš getur veriš mišjum titli eša mišri fęrslu. Žaš eina sem ber aš varast ķ Leit er aš slį inn smįorš žar sem forritiš leitar aš hverju orši fyrir sig og tengir žau saman į eftir. Žaš gęti tekiš nokkurn tķma aš finna allar bękur meš in, aš, on, ķ … Dęmi: Ef leitaš er nafninu Ingvi Žorsteinsson leitar forritiš fyrst aš Ingvi, sķšan aš Žorsteinsson og tengir sķšan saman žannig aš ašeins finnast fęrslur meš bįšum oršunum (eins og AND ķ Boolean-leit).

Safndeild. Einfaldast er aš leita ķ svęšinu Allt en aušvitaš mį takmarka leit viš tķmarit eša bękur (eša žęr safndeildir sem settar hafa veriš upp fyrir safniš ykkar).

Nišurstöšur leitar birtast ķ tveim gluggum, ķ žeim efri (og stęrri) listi meš stuttum fęrslum en ķ žeim nešri öll eša nęr öll sś fęrsla sem upplżst er ķ efri glugga. Vilji mašur skoša allar fęrslurnar smellir mašur į Frįlag og žį birtast fęrslurnar meš öllum meginžįttum skrįningar.Hęgt er aš skoša žęr į skjį, prenta śt eša vista ķ skrį.

Leit ķ METRAvef er svipuš og ķ METRAbók og žeir sem nota METRAbók ęttu - sé tęknin fyrir hendi - aš opna skrįr safna/stofnana sinna gegnum METRAvef žannig aš allir geti leitaš ķ skrįm viškomandi safns. Hęgt er aš opna leitaržįttinn į innra neti stofnunar ef fólk vill ašeins aš starfsmenn viškomandi stofnunar hafi ašgang aš skrį.

Žegar sį sem skrįir leitar ķ METRAbók getur hann leišrétt/lagfęrt skrįningu. Hann velur einfaldlega fęrsluna sem į aš laga og smellir į Leišrétta. Žį kemur skrįningarskjįrinn upp og hęgt er aš lagfęra fęrsluna aš vild. Muniš aš smella į Vista aš afloknum breytingum.

Hęgt er aš taka hina żmsu lista śr METRAbók. Fariš er ķ ašalvalmynd og smellt į Frįlag . Žar velur mašur t.d. efnisoršalista og getur afritaš hann ķ skrį til žess aš vinna meš, samręma o.fl. Einnig er hęgt aš velja ašfangalista, ž.e. allt sem skrįš er į įkvešnu tķmabili. METRAbókin sér um aš fęrslurnar séu snyrtilega śtprentašar og bżr til millifyrirsagnir ķ samręmi viš flokkun Deweys.

Skrįr sem bśnar eru til vistast sjįlfkrafa į svęši METRAbókar. Ekki er hęgt aš velja ašra slóš en einfalt aš flytja skrįna į žaš svęši sem vinna į hana į meš Leitara ( Explorer ).

Hęgt er aš haka viš žęr fęrslur sem mašur vill fį lista yfir - smella sķšan į Frįlag og žar ķ Ašeins valdar fęrslur . og sķšast į Įfram.

Sumum finnst betra aš lesa fęrslur į blaši en į skjį. Til žess aš fį alla skrįninguna śtprentaša fariš žiš ķ Frįlag, žar ķ Listar og žar undir ķ Próförk. Ķ Próförk koma allar upplżsingar ķ hverri fęrslu fram. Žeir sem senda reglulega lista yfir nż ašföng bóka til Lbs-Hbs ęttu til dęmis aš nota Próförk žvķ ISBN-nśmer bóka koma žar fram. Góš regla er aš skrį hjį sér dagsetningar žegar mašur prentar śt lista ķ GEGNI og nota hana sem byrjunardagsetningu nęst žegar mašur sendir lista yfir nżjar bękur.

Önnur góš regla fyrir žį sem senda ritauka ķ GEGNI getur veriš aš skrį ašfanganśmer/strikanśmer ritanna sem send eru hverju sinni (t.d. 3450-3560) til žess aš hafa yfirlit um fęrslur sem sendar hafa veriš ķ GEGNI.

Frįlag -Tölfręši - gefur lista yfir bękur skrįšar į įkvešnu tķmabili flokkašar eftir flokkunarkerfi Deweys . Mašur getur vališ milli ašalflokkanna 10 (000-999) (žį velur mašur Upplausn 100 ) og tuga (000, 010, 020, 030 o.s.frv) ( Upplausn 10 ). Fram kemur fjöldi bóka ķ hverjum flokki.

Śtlįnakerfi fylgir METRAbók og er sjįlfsagt aš nota žaš. Žaš er forsenda žess aš hęgt sé aš sjį hvaša bękur eru ķ śtlįni og hverjir eru meš žęr. Einnig gefa śtlįn góša mynd af notkun safns. Lįnžegar eru skrįšir jafnóšum og žeir fį lįnašar bękur. Nżr lįnžegi er skrįšur meš žvķ aš velja į Śtlįn/śtlįn. Žį opnast nżr gluggi og mašur smellir į Nżr lįnžegi. Ķ gluggann sem žį opnast eru skrįšar allar naušsynlegar upplżsingar um viškomandi lįnžega. Athugiš aš kennitalan er slegin inn įn bandstriks. Stašlašur lįnstķmi er sjö dagar fyrir venjulegan lįnžega en 21 dagur fyrir kennara. Hęgt er aš breyta bęši starfsheiti lįnžega og śtlįnatķma. Forsenda žess aš nota śtlįnažįtt er aš strikamerkja safnefniš. Athugiš aš ašfanganśmer er žaš sama og strikanśmeriš. Nokkuš fer eftir safnategundum hvernig śtlįn eru notuš. Oft er žaš svo aš kennarar eša sérfręšingar hafa bękur langtķmum saman į skrifstofum sķnum. Įgęt regla er aš skrį skiladag rita sem eru ķ langtķmaśtlįni eftir įkvešinn tķma, t.d. 180 eša 365 daga, og athuga žį hvort viškomandi er meš bękurnar ennžį - oft lįnar fólk rit sķn į milli įn žess aš lįta bókavörš vita.

Tķmarit skera sig frį öšru safnefni og er žvķ naušsynlegt aš skrį žau ķ žar til gert sniš. METRAbók hefur slķkt sniš - Tķmarit. Žegar nżtt tķmarit er skrįš borgar sig aš gera žaš ķtarlega og nota žį glugga sem til stašar eru. ISSN-nśmer er t.d. lykilatriši. Ķtarlegar upplżsingar koma sér vel, svo sem žegar greiša žarf reikninga og veita upplżsingar. Gott aš skrį umbošsašila eša įskrifanda (ef hann er annar en safn). Žegar nżjum titli er bętt viš er smellt į Nżr og upplżsingarnar slegnar inn ķ žar til gerša reiti. Forritiš sér um aš ritiš fari į réttan staš ķ stafrófsröšinni.

Nś finnst ykkur rétt aš skrį žaš sem til er af eldri įrgöngum af Bókasafninu og geriš žaš.

Žiš athugiš aš įrgangar og įr koma ķ sömu röš og žiš skįiš žau inn. Žiš viljiš aušvitaš fį įrgangana inn ķ réttri tķmaröš og breytiš henni meš žvķ aš smella į litlu takkana viš reitinn Röšun. Žiš getiš fylgst meš röšuninni ķ stęrri reitnum fyrir nešan. Žiš smelliš einfaldlega į žį fęrslu (įrgang og įr) sem žiš viljiš fęra til og sķšan į Röšun. Žetta gefur ykkur kost į aš slį allt inn ķ belg og bišu og taka sķšan til į eftir en ekki er samt męlt meš žvķ!

Ef žiš hafiš gert villur, til dęmis slegiš inn aukaįrgang, er aušvelt aš Henda honum en forritiš spyr ykkur žó tvisvar hvort žiš viljiš gera alvöru śr žvķ - allur er varinn góšur.

Hęgt er aš skrį forša tķmarita į einfaldari hįtt, t.d. 8-19(1984-1999). ( Bókasafniš er enn tekiš sem dęmi.) En žį athugiš žiš aš ekki er hęgt aš tengja greinar viš einstök hefti.

Möguleiki į skrįningu greina ķ einstökum tķmaritsheftum er gefinn ķ nešsta glugga og leišir mann įfram. Žiš žurfiš ašeins aš passa upp į aš hafa rétt hefti og įrgang upplżst į skjįnum žegar žiš hefjiš skrįninguna. Skjįrinn sem žiš fįiš upp er nęr eins og žegar bękur eru skrįšar

Gott er aš skrį greinar starfsmanna viškomandi stofnunar ķ Greinar. Žęr finnast žį einnig žegar leitaš er aš skżrslum eša bókum eftir žann hinn sama sem skrįšar eru ķ METRAbók.

Athugiš žó aš allt efni margra ķslenskra tķmarita er skrįš ķ tölvukerfi Lbs-Hbs, GREINI, t.d. allar greinar sem birst hafa ķ Bókasafninu . Nešst til hęgri eru merkingarnar Skrįning - opin - lokuš o.fl. Lokuš skrįning er notuš žegar tķmarit er hętt aš berast į safniš. Heil - óheil gefur til kynna hvort stök hefti vantar ķ foršann og ķslensk-erlend gefur upprunann til kynna. Sjįlfsagt er aš nota žessa möguleika.

Žiš sem skrįiš tķmarit ķ METRAbók gangiš alltaf aš tķmaritunum žar ķ stafrófsröš. Žegar žiš bętiš viš heftum einstakra tķmarita opniš žiš skrįna og hafiš bendilinn į einhverju tķmariti žar. Žiš flettiš upp į tķmaritinu sem žiš viljiš finna meš žvķ aš slį į fyrsta staf ķ titli žess. Ef žiš eruš t.d. aš skrį tķmaritiš Journal of agricultural science slįiš žiš į J. Bendillinn stašnęmist žį viš efsta J-tķmaritiš ķ listanum og žiš renniš ykkur nišur hann žar til rétta ritiš finnst.

Nżr įrgangur og nżtt įr er fęrt ķ Įrgangur og heftin ķ Tölublöš jafnóšum og žau berast į safniš.

Oft er žęgilegt aš skrį foršann ķ athugasemdir eša įrgangsmerking, t.d. 12(1912)-44(1944) eša 50(1990)-59(1999) og breyta žessu svo eftir žvķ sem įrin lķša og fleiri įr og įrgangar bętast viš.

Ef žiš viljiš breyta einhverju ķ lżsingu tķmarits er smellt į Breyta ķ efstu lķnu. Breytingarnar eru sķšan slegnar inn og stutt į takkann Uppfęra . Mešan unniš er viš viškomandi tķmarit er letur į skjį dökkt en lżsist jafnskjótt og vistaš er.